Kviečiame
prisijungti arba
registruotis
mūsų puslapyje. Registruotinariai gali
diskutuoti mūsų
forume, atsakinėti į
daugelio jau pamėgto
klausimyno
klausimus,
peržiūrėti narių profilius,
juos komentuoti,
susikurti fotoalbumą ir linksmai mokytis chemijos!
Oksidacijos laipsnis tikrai šiuo atveju nėra vartojamas pirmąja savo prasme. Nes kvailas metodas reikalauja kvailų ir įvardijimų. Šiuo atveju oksidacijos laipsnis nurodo kiek elektronų vienas atomas yra pritraukęs arčiau savęs nuo kito atomo (ta prasme kai ale kovalentiniam ryšyje elektronai yra patraukiami arčiau vieno iš ryšį sudarančių atomų na ar joniniu atveju kai visai nutraukiami tie elektronai ir bla bla bla) . na čia tas pats kas sakyti, jog anglies oksidacijos laipsnis metane yra -4.
Grįžtant prie tavo pateiktų lygčių jos labai smagios lyginti ir puikiausiai gaunasi joniniu-elektroniniu metodu išlyginti Tik tokiu ne itin įprastu tuo metodu, bet tikrai labai smagios jos dar nerašau sprendimų, tegu pabando jaunesnieji palyginti Turbūt vienintelis, krusi gal ir pamėgins tai Dainius
Ir jei kas norite sužinoti kaip galima šitas lygtis lyginti grynai matematiniu metodu irgi parašykite, parodysiu aš ar kas kitas, kas moka. Nes kol kas nemačiau susidomėjimo per didžiausio tuo matematiniu metodu, tai gal visi jį žino ir nėra prasmės čia jį man rodyti.
Šimtą metų nieko nelyginau. Nelabai ir įdomu... Bet kalbant apie matematiką, mačiau, kaip labai greitai bet kokias lygtis lygino per matricas... Jei žinot, kas tai yra...
Bet nieko nepamenu, papasakot negalėsiu...
Neišmokau. Ir viskas...
Redaguotas Nemoku 21-08-2008 22:24
Apie tą matemtinį metodą ir aš papasakoti galėčiau nes mokyklines lygtis su juo dažnai lyginu
Bet jis per daug loginis ir mano sakinių struktūra būtų per sudėtinga tai logikai nusakyti, todėl palieku Rokui šitą vargą.
P.S. Aš jau 1 parą prie tų chromų sėdžiu belygindamas, bet jau matau pabaigą
Wazapas parašė:
Apie tą matemtinį metodą ir aš papasakoti galėčiau nes mokyklines lygtis su juo dažnai lyginu
Bet jis per daug loginis ir mano sakinių struktūra būtų per sudėtinga tai logikai nusakyti, todėl palieku Rokui šitą vargą.
P.S. Aš jau 1 parą prie tų chromų sėdžiu belygindamas, bet jau matau pabaigą
Šiaip patariu mokytis ir pratintis savo mintis dėstyt aiškiai. Kuo toliau, tuo to reikės vis labiau. Gerai, kad tu protingas ir viską supranti, bet jei negali to parodyti kitiems, tai tada tas supratimas nedaug teduoda...
Na nemokėlis, bet kokiu atveju geriau jau turėtį mintį, bet nemokėti jos išreikšti, nei neturėti minties, bet mokėti tai išreikšti Mano manymu.
Tai chebra ar yra lyginančių lygtis ar nelb ? dainiau tu lygini tą kur su kompleksinėmis sferomis, taip ?
argentum parašė:
Na nemokėlis, bet kokiu atveju geriau jau turėtį mintį, bet nemokėti jos išreikšti, nei neturėti minties, bet mokėti tai išreikšti Mano manymu.
Visiškai sutinku. Čia kaip: kas geriau, turėti 5 lt, 10lt, ir visa nieko. Parduotuvėje vidutinė kaina 8 lt...
Dabar aš čia rašinėdamas ilgas istorijas gaunu naudos ir pats. (Dar daugiau gaučiau, jei rašyčiau angliškai ). Nežinau, kiek ir ko iš to gaunate jūs, bent tikiuosi, kad nemažiau nei aš.
Aiškiai ir nuosekliai reikšti savo mintis be praktikos moka tik nedaugelis. Baisausia, kad nemažai tokių yra tarp dėstytojų. Tada, nors jis ir supranta viską, moka spręsti problemas, puikus mokslininkas ir kita, bet klausyti jo yra visiška kankynė. O jei dar parašo ir knygą, o visi recenzentai kažkaip praskipina tą trūkumą, tai būna dar blogiau... (Kalbėjimo praktikos žiauriai trūksta ir man. Rašyti jau kiek pramokau. Gal norit kokių paskaitų? )
Savo broliui dar seniai bandžiau atkreipti dėmesį į tai. Kai užduodavau kokį klausimą "Kas yra tas ir anas?", tai sako: "Nu, čia, tai, kai taip vyksta ir nu vat gaunasi taip ir anaip..." Tai matau, kad ats žino ir supranta, bet pasakyti nemoka. Ir tokio atsakymo realiai niekas neužskaitytų...
Mano idėja yra tokia, kad nevenkit atsakinėti į klausimus, stenkitės daryti tai pilnai, sklandžiai ir kiek tik įmanoma trumpai... Forumas - puiki vieta praktikuotis . Stenkitės kuo daugiau kalbėti mokykloje (specifiniais dalykais ir prieš auditoriją). Formuluoti klausimus ir atsakymus. Visa tai tikrai pravers ateityje, kad ir ką bedarytumėte.
Atsiprašau už off topic'ą.
Neišmokau. Ir viskas...
Redaguotas Nemoku 23-08-2008 02:48
Puslygtiniu būdu sugaišau parą, matematiniu būdu su exeliu išsprendžiau.
Duok dar
Beje, principas, pagal kurį galima lyginti loginiu/matematiniu/exeliniu būdu yra maždaug toks (šiuo atveju):
1. Loginė dalis: susirandi rečiausią elementą, kuris "galėtų" turėti didžiausią įtaką lyginimui. (Pvz.: Cr) Suvienodini šių elementų kiekius abiejose lygčių pusėse.
2. Kadangi kairysis chromas sujungtas su daugybe visa ko, tai suskaičiuojam kiek kokių atomų turim ir derinam dešinę pusę prie kairiosios.
3. Dabar suskaičiuojam, kiek turim deguonių, vandenilių ir dažnesnių elementų, kurie nesusieti su kairiąja puse (Kalis;Sulfatas). Bent šiuo atveju kalių pritrūksta, tuo tarpu visa kita lygtis daugiau mažiau nuo jų nepriklausoma. Vadinasi, mes galime didinti KMnO4 kiekį ir pastebėsime, kad deguonių santykis lyginasi, o vandenilio santykis jau 1:1 (čia santykis tarp lygties pusių).
4. Matematinė dalis: paskaičiuojam, kiek nuo vieno KMnO4 prisideda deguonių ir kiek trūksta iki lygybės, ir tiek kiek reikia įdedam. O gautą rezginį telieka išlyginti pagal kalį.
Exelyje viskas daug patogiau, nes viską galima susieti tarpusavyje ir automatiškai skaičiuos reikšmes priklausomai nuo to, ką keisi. Ranka matematiškai tokių lygčių patarčiau nelyginti.
Gidas lyg baigtas, tikiuosi viskas aišku.
Redaguotas Wazapas 23-08-2008 12:29
Mhm... Blogai vandenilius skliaustuose suskaičiavau ir gavos truputį kitaip, o šiaip skirtumas nedidelis tarp mūsų lyginimų, taviškius koef. iš 5 padalinus gautųsi beveik tas pats
Dabar liko tik elektroniniu-joniniu būdu išsilyginti, kai ats žinomas.
Išvada: Vaikai, visada patikrinkite matematinę dalį, ypač jei skaičiuojat mintinai su daug daugiklių vėlai naktį
WO4 + 4Cl2 + 5C --> WC + 4COCl2
Gerai, kad mintinai matematiniu būdu lengvai išsilygina, nes su laipsniais tikras vargas...
15Pb(N3)2 + 44Cr(MnO4)2 --> 5Pb3O4 + 22Cr2O3 + 88MnO2 + 90NO
Išsilygino tiek elektroniu-joniniu tiek matematiniu-exeliniu būdu gana paprastai (laipsnių žinoti nebūtina nė vienam būdui).
Na aš paprašiau pagalbos vieno tikrai chemikų gerbiamo žmogaus dėl tos pirmosios šios temos lygties. Tiksliau dėl oksidacijos laipsnių. Manau komentarų jo paaiškinimui nereikia. Tiesiog perskaitykite ir viskas turėtų būti paprasta ir aišku. Žinoma, esame šiam žmogui labai dėkingi už pagalbą.
Rimantas Raudonis parašė:
Pirma:
lyginant joniniu-elektroniniu metodu oksidacijos laipsniai nereikalingi. Šią lygtį turbūt lyginote oksidacijos laipsnio būdu, o ne elektroniniu-joniniu.
Antra:
Problemos kyla ne dėl oksidacijos laipsnio nustatymo, o dėl elementų pasikartojimo keliose vietose.
Trečia:
Teisingo oksidacijos laipsnio įrodyti neįmanoma, nes tokio paprasčiausiai nėra. Oksidacijos laipsnis yra mūsų pačių sugalvotas tariamas krūvis. Vienintelis tikras, gamtos duotas reikalavimas oksidacijos laipsnius turime parinkti taip, kad galiotų elektroneutralumo sąlyga. Visa kita mūsų pačių reikalas. Taigi apie N4S4. Tam kad galiotų elektroneutralumo sąlyga, azotui ir sierai turi būti priskirti pagal modulį vienodi oksidacijos laipsniai, tik priešingų ženklų (nes azoto ir sieros yra po lygiai atomų).
Pagrindinis problemas keliantis elementas yra siera, nes ji dešiniojoje pusėje yra keliose vietose ir pagal tradicinį oksidacijos laipsnio įsivaizdavimą dvejopai keičia oksidacijos laipsnį.
Pirmas problemos sprendimo būdas. Dešiniojoje pusėje visą sierą pasižymiu nulinio oksidacijos laipsnio (tada ji formaliai tik vieną kartą keis oksidacijos laipsnį. Tada dėl elektroneutralumo ir azotui junginyje N4S4 reikia priskirti nulinį oksidacijos laipsnį. Tokiu atveju azotas bus dvejopas keičianti oksidacijos laipsnį ir jo nekeičiantis.
+1 -1 -3 +1 0 0 -3 +1 -1 0
S2Cl2 + NH3 -> N4S4 + NH4Cl + S8
S+1 +1 e- -> S0 |×3
N-3 - 3e -> N0
________________________
3S+1 + N-3 -> 3S0 + N0
Dabar galime arba parinkti daugiklį suminei redokso lygtelei, arba išlyginti lygtį su trupmeniniais koeficientais. Pasirenku antrąjį variantą:
(3/2)S2Cl2 + xNH3 -> (1/4)N4S4 + yNH4Cl + (1/4)S8
Parašiau tik tuos koeficientus, kurie išplaukia iš išlygintos suminės redokso lygtelės. Dalis azoto -3 yra nekintančio oksidacijos laipsnio, todėl x koeficientas bus suma kintančio ir nekintančio azoto. Patogiausia nustatyti y koeficientą, nes Cl tik čia trūksta koeficiento:
(3/2)S2Cl2 + xNH3 -> (1/4)N4S4 + 3NH4Cl + (1/4)S8
Dabar galime nustatyti x (pagal N arba pagal H)
(3/2)S2Cl2 + 4NH3 -> (1/4)N4S4 + 3NH4Cl + (1/4)S8
Lygtis išlyginta. Galima tęsti toliau - viską padauginame iš 4 (taip išvengsime trupmeninių koeficientų):
6 S2Cl2 + 16NH3 -> 1 N4S4 + 12 NH4Cl + 1 S8
Taigi pasirinkau kitokius oksidacijos laipsnius, bet lygtį vis vien išlyginau. Galima pasirinkti ir dar kitokių variantų.
Antras problemos sprendimo būdas.
Pritaikykime elektroninį-joninį būda. Tokiu atveju oksidacijos laipsniai apskritai nereikalingi. Lygtis gana sudėtinga, tad lyginimui joniniu būdu reikėtų kokių nors sėkmingų pastebėjimų. Pirmiausia atsiribokime nuo dvejopų sierų. Pirmoji dalinė lygtis galėtų būti:
4S2Cl2 + 8e -> S8 + 8Cl
Lengvesniąją dalį jau atlikome. Dabar pabandykime sukonstruoti antrąją dalinę lygtį. Verta pastebėti, kad NH3 virsta NH4+ ne redokso, o rūgštinėje-bazinėje reakcijoje. Kitas dalykas mes jau įvėlėme S8 į pirmąją dalinę lygtį. Ją galime panaudoti antrojoje dalinėje lygtyje sieros išlyginimui.
Pirmas etapas:
8NH3 + S8 -> 2N4S4 + 24H+ + 24e
Vandenilio jonams panaikinti prie abiejų pusių pridedame po 24NH3. Dešiniojoje pusėje 24NH3 sujungiame su 24H+ į amonio jonus. Gauname:
Dabar dar šis tas apie oksidacijos laipsnius. Jau minėjau, kad tai mūsų pačių sugalvota savybė. Realiai atomai junginiuose turi krūvius, kurie nesutampa nei su oksidacijos laipsniais, nei su formaliaisiais krūviais. Oksidacijos laipsnis tai tariamas krūvis, kurį turėtų atomas, jei visi ryšiai būtų joniniai. Aišku, kad N4S4 nėra joninis junginys. Perkeldami joninio ryšio savybes visiems junginiams paprastai laikomės klasikinių įvaizdžių apie atomo elektroninę sandarą (jo valentinio sluoksnio sandarą). Nors iš principo atomui galime priskirti kokį tik norime oksidacijos laipsnį (svarbu tik tai, kad visas junginys būtų elektroneutralus), visgi atsižvelgiame, kad siera iš klasikinių pozicijų neturėtų galėti įgyti krūvio mažesnio už -2 arba didesnio už +8.
Yra junginių, kuriuose šis klasikinis požiūris sušlubuoja. Pvz., žinomas labai nestabilus azoto oksidas NO3, kuriame N tenka priskirti +6, nors jo oksidacijos laipsnių ribos nuo -3 iki +5.
Žinant junginio struktūrą galima priskirti oksidacijos laipsnį iš struktūrinės formulės.
N4S4 struktūra:
Kiekvienas S atomas sujungtas su dviem N atomais. Azoto elektrinis neigiamumas didesnis, tad galime laikyti, kad elektronų poros pasislinkusios į N pusę. Jeigu visi ryšiai viengubieji, sierai galėtume priskirti +2, azotui -2.
Tačiau ryšiai nebūtinai viengubieji. N4S4 yra daugelio rezonansinių struktūrų hibridas
Vienoje iš šių struktūrų
Sierai galima priskirti tavo siūlomą +3, o azotui -3 (S-S ryšys nepolinis ir oksidacijos laipsniui įtakos neturi).
Išlyginau vien elektroniniu (oskidaicjos laipsnių) metodu Elektroninio joninio neprireikė
Lyg ir gerai, jei kokios skubėjimo klaidos nepadariau.
Dėkui, kad duodi pagalvoti
monitux parašė:
ok..kaip aš suvokiu oksidacinį laipsnį... prisiminiau jog kažką kalbėjom, jog metalai, oksidacijos - redukcijos reakcijose, atiduodami savo elektronus pasididina oksidac.laipsnį t.y įgyja didesnį krūvį atėjusį iš nemetalo, o nemetalai - atvirkščiai, na apsikeičia krūviais, kadangi nemetalai turėdami neigiamą krūvį traukia metalo teigiamus jonus, taip vienas kitą papildo atiduotais elektronais.. (atrodo)
Nemoku, Tau rašydama, galvojau apie reakcijų koeficientus, ten Tu kažkam rašej, atrodo, prašė padėt išlygint kažkokią lygtelę, ir tu savo atsakymą pagrindei su tais oksidaciniais laipsniais ( arba kažko neįkirtau ką ten aiškini..)
Na sakykim, čia jau apie atskirus junginius, kodėl turi būt NaCl o ne NaCl2, čia manau kažkaip argi reikėtų aiškinti tuo remiantis...
tiek iš to mano nieko nepasakyto supratimo.
Čia šiek tiek užsitęsė atsakymas, bet tikiuosi, monitux, vilties nepraradai ir mokslų visai nemetei.
Pirmiausia iš tavo samprotavimų kyla klausimas, ar supranti, kas yra valentingumas. Jei nelabai, tai siūlau pirma išsiaiškinti tai. Labai geras dalykas yra VSEPR teorija. Nežinau kur (ar) ji yra išsamiai išdėstyta. (Per "Pažinimą" tikrai turi dėstyt tai. Galėtumėt kas nors viską susistemint ir parašyti čia į forumą.)
NaCl2 būti negali, nes natrio krūvis yra +1, o chloro -1. (Kodėl taip yra, pasiskaityk elektronų sluoksnių ir orbitalių pildymo pradmenis.) Toks "junginys", kaip Na-Cl irgi neegzistuoja. Kai yra tirpalas, yra tik Na+ ir Cl- jonai. Jie plaukioja atskirai ir vienas apie kitą "beveik nieko nežino". Kai pradeda formuotis kristalas, tai taip ir sugula jonai į klistalinę gardelę, stengdamiesi išlaikyti neutralumą - vienam Cl- tenka vienas Na+... Su MgCl2 viskas tas pats, tik jau Mg jonai turi krūvį 2+. Tai vienam Mg2+ teks du Cl-...
Visas įdomumas prasideda oksidacijos redukcijos reakcijose. Yra nemažai elementų, kurie gali įgyti keletą oksidacijos laipsnių. Pats oksidacijos laipsnis paprasčiausiu atveju tavo apibūdintas gerai. Atskiro paprasto (vienatomio) jono krūvis sutaps su jo oksidacijos laipsniu. Viskas aišku su Na, K, Ca... Bet kaip bus su Fe, Au ir panašiais metalais? O kur dar nemetalai... Koks jonas susidarys, oksiduojantis Au ar Fe? Au1+ ar Au3+? Fe2+ ar Fe3+? Čia klausimas kiek sudėtingesnis. Paprastai elementai turi vieną oksidacinę būseną, kuri yra stabiliausia. Ji priklauso nuo paskutinio sluoksnio elektronų. Kokiose orbitalėse, ir kaip jie ten išsidėsto (kokie energetiniai skirtumai ir t.t.) Čia jau gilesnis mokslas. Dažniausiai vykstant oksidacijos-redukcijos reakcijoms, susidaro būtent tos pagrindinės būsenos produktai. Bet galimos tokios reakcijos, kai susidaro ir kiti oks laipsniai. Tiesiog reikia parinkti tinkamus reagentus, reakcijos sąlygas (terpė, temperatūra ir t.t.). Paprastai (kol kas) viskas atidirbama eksperimentiškai. Iš tų "nepagrindinių" oks laipsnių, kai kurie stabilesni, kiti mažiau stabilūs, kas irgi priklauso nuo kvantinių dalykų. (Taigi oksiduojantis Au, dažniausiai gausis Au3+, bet galima gauti ir Au1+. Beje, Au negali iš karto vienu momentu prarasti 3 elektronų. Iš pradžių bus atimtas vienas, paskui antras, ir galiausiai trečias. Tik atidavęs 2 el, Au(2+) yra toks nestabilus, kad jis arba griebs iš kur elektroną, kad susidarytų Au1+, ar skubės atiduoti ir tračią, kad susidarytų Au3+... Beje, taip pat nereiktų pamiršti, kad VISADA chemijoje VISKAS egzistuoja pusiausviroje. Tad ir įvairios machinacijos su elektronais irgi turi savo pusiausvirą, kur egzistuoja visokios įmanomos oks. laipsnių formos. Aišku, skirtingasi santykiais.)
Junginiuose oks laipsnio prasmė kiek sunkiau suvokiama. Paprastai ten krūvio atomas neturi. Ir dažniausiai atomą supa tiek elektronų, kad jo išorinis el sluoksnis yra visiškai užpildytas. Nežinau, kaip tiksliai apibrėžiamas jis knygose, bet, manau, galima teigti, kad, jeigu bandytume atomą atplėšti, nuo junginio, eminis dalykas, ar jis pasiimtų ryšio elektronus su savim, ar paliktų. Nesvarbu, ar toksai jonas egzistuotų, ar ne. Pvz sieros rūgšties molekulė H2SO4 arba tiksliau:
Jei tempsim, H ir O į priešingas puses, ryšys trūks ir abu ryšio elektronai liks pas deguonį. H+ vadinasi turi 1+ OL. Beje, čia taip ir vyksta sieros rūgšties jonizacija. O liks su vienu ryšiu (su S) ir su neigiamu krūviu (1 perteklinis elektronas). Tas pats ir su kitu vandeniliu - atplėšim jį ir gausim sulfato jona. Jei tempsim deguonį ir sierą į skirtingas puses, tai vėl ryšys nutrūks taip, kad liktų visi su užpildytais el sluoksniais. Ir elektroneigiamesnis deguonis pasiims visus (abu) ryšio elektronus. Gausis jonas O2-, kuris egzistuoja, bet yra labai nestabilus ir S+O2O-. Toks jonas nelabai stabilus, bet niekas jam nedraudžia pergrupuoti elektronų - du el iš deguonies su neigiamu krūvių sudaro ryšį su teigiamą krūvį turinčia siera ir gaunasi SO3. Visiškai stabilus oksidas, kur S osksidacijos laipsnis nepasikeitė. Tada mes supykstam ir taip nuplėšiam visus deguonies atomus ir jie "pasiima" su savim visus ryšių su S elektronus. Teoriškai lieka S6+, tai ir būtų S atomo OL šiame junginyje. Tačiau toks jonas kaip ir neegzistuoja (bent jau negirdėjau, kad kas būtų tokį užfiksavęs), tad OL tik "teorinis". Bet tai OL netrikdo
Sveiki! Esu ties, regis, paprastu uzdavinuku, bet, kazkodel, negaunu teisingo atsakymo.
Salyga: saltoje azoto rugstyje tirpinant 3.72g Mg ir Al lydinio, gauta 112ml linksminanciu duju. Kokia lydinio sudetis?
Pasirasau dvi lygtis:
2HNO3 + Mg----Mg(NO3)2 +H2
30HNO3 + 8Al----3N2O +8Al(NO3)3 +15H2O
Is antros lygties skaiciuoju, kiek Al reaguoja, kai susidaro 0.112l N2O?
rasau prpporcija: xg (Al)/8mol*27= 0.112l/3 mol* 22.4
gaunu 0.36g Al. Pagal mases dalies skaiciavimo formule, isskaiciuoju, kiek % Al yra lydinyje:
W(Al)= 0.36g/3.72g= 0.096* 100%= 9.68%
O Mg tada yra 100% (lydinio) - 9.68 (Al)= 90.32%.
Bet ats, deja, ne toks
Prisijungusių svečių: 2
Tik tokiu ne itin įprastu tuo metodu, bet tikrai labai smagios jos 
Mano manymu.
, o šiaip skirtumas nedidelis tarp mūsų lyginimų, taviškius koef. iš 5 padalinus gautųsi beveik tas pats 
