dažnai mėgstate palandžioti po youtube ar
vaizdelis.lt ir pasižiūrėti įdomių video iš chemikų gyvenimo? Būtų dar šauniau, jei jais pasidalintumėte su visais. Įdėti video!Jau įdėti video. Už video taip pat gaunate
taškų.
Taigi pradėkime nuo to, kokius klausimus aptarsime:
1. Kas tai yra joninis ryšys? Ir su kuo jis valgomas?
2. Kada susidaro jonis ryšys?
3. Kaip vaizduojamas joninis ryšys elektronine formule?
Tikrai nemanau, jog paaiškinsiu tai idealiai ir vadovėliškai. Jei jums labiau patinka taisyklingai ir tiksliai aprašyti dalykai pavartykite šias nuorodas:
Na o dabar trumpai drūtai, kaip aš 'matau' joninį ryšį. Joninis ryšys - tai ryšys kuris laiko du skiringo elektrinio krūvio jonus kartu. Na žodis Jonas tai ne vien vardas (ką mes ir taip puikiai žinome), bet chemijoje jis apibūdina atomą prisijungusį arba atidavusį elektroną (arba kelis elektronus). Tikiu, jog jūsų galvoje dabar sukasi klausimas, kaip tas atomas prisijungia ar atiduoda elektroną/us, jog virstų jonu. Tai yra procesas vadinamas chemine reakcija, kai bent dvi dalelės mainosi elektronais - viena atiduoda, kita pasiima.
Taigi jau galima įtarti, jog ne visi jonai bus vienodi, jei vieni pasiima, o kiti atiduoda elektronus.
Tie jonai, kurie pasiima elektronus, - vadinami ANIjonais.
Tie, kurie atiduoda elektronus, - KATIjonais.
Kaip atsiminti? Na esu girdėjęs įvairių palyginimų. Katijonas kaip katinukas geras - jis dalinasi ir atiduoda elektronus.
Anijonas blogas ir Atima elektronus.
Taigi, kaip čia gaunasi, jog vieni atiduoda o kiti pasiima? Kuo tie atomai skiriasi? Turbūt atsakymas jums jau žinomas - elektroneigiamumas čia nagus prikišęs. Elektroneigiamumas - tai savybė, kuri parodo polinkį prisijungti elektronus. Didelis elektroneigiamumas - labiau bus linkęs prisijungti elektronus. Na šitos temos neapsiimsiu nagrinėti plačiai, tiesiog galbūt bendra taisyklė - metalai linkę atiduoti elektronus (kurių išoriniame/ valentiniame sluoksnyej jie turi mažai), nemetalai - linkę prisijungti elektronus (iki išorinio/valentinio sluoksnio užpildymo jiems trūksta nedaug elektronų).
Taigi joniniame ryšyje reikalas sukasi apie vargšus apiplėštus katijonus ir reketininkus anijonus.
Esminis reikalavimas KADA susidaro jonis ryšys, tai, jog elektroneigiamumų skirtumas būtų daugiau ar lygus 1,6 (čia pagal elektroneigiamumo lentelę esančią kitoje periodinės lentelės pusėje) - tiesiog iš vieno elemento elektroneigiamumo atimame kito elemento elektroneigiamumą ir žiūrime ar yra bent 1,6 (arba daugiau). Bet iš tiesų tai patariu tiesiog įsidėti vieną taisyklę galvon: joninis ryšys susidaro tarp metalo ir nemetalo.
Pavyzdžiai įvariausi:
NaCl, K2S, Li2O, Fe2O3, MgCl2, CaBr2, Al2O3. Na galima rasti ir sudėtingesnių pavyzdžių: K2SO4 (Visą tą gargarą SO4 laikykite kaip vieną "nemetalą" - t.y. anijoną su krūviu -2) Kiti sunkesni pavyzdžiai galėtų būti Ca3(PO4)2 - vėlgi tas PO4 čia yra kaip vienas anijonas kurio krūvis -3). Ir organinėje chemijoje pasitaiko jonių ryšių CH3COONa - anijonas CH3COO-.
Žinoma, jei naudositės elektroneigiamumų lentele rasite daugybę išimčių šitai taisyklei metalas-nemetalas, bet tikrai dažniau naudositės šita metalo-nemetalo taisykle (nei kad skaičiuosite tą 1,6).
Pats procesas kaip iš atomų susidaro jonai (gerietis katijonas ir blogietis anijonas) dažnai vaizduojamas tiesiog taip - rodyklė rodo, jog elektronas yra "perviliojamas" iš atomo su mažesniu elektroneigiamumu pas atomą su didesniu elektroneigiamumu (iš metalo pas nemetalą): Kaip vaizduoti elektronine formule?
Na čia geras pavyzdys: http://www.lisgar.net/magwood/ionic.bmp
Būtina naudoti tuos laužtinius skliaustus anijonui []. Aišku tų rodyklių kai pereina elektronai rodyti nereikia, čia tik kad būtų paprasčiau surpasti. Ir paprastai 1 prie krūvio nerašomas taupant rašalą, tiesiog + ar - jei tai yra tik 1 elektrono trūkumas/ perteklius jone (jei yra daugiau - rašomas skaičius 2, 3 ir t.t.).
Taškiukai apie anijoną, rodo elektronus - jis užpildė savo išorinį sluoksnį elektronais (pilnas sluoksnis - 8 elektronai įprastu atveju). Vaizduojami po du - nes vienoje orbitalėje telpa viena elektronų pora (tiesiog tai reikia įsidėmėti). Vaizduojami 4 skirtingose pusėse, nes yra 4 skirtingos orbitalės ir kiekviena turi po 2 elektronus (elektronų porą) - štai iš viso ir yra 8 elektronai anijono išoriniame sluoksnyje. Na ir iš kur čia "ryšys" jei vienas apiplėšė kitą?? Atsakymas - čia ryšį sukuria fizikos dėsniai - neigiamas traukia teigiamą (elektrostatinė trauka) - "laiko skirtingo krūvio jonus kartu".
Redaguotas argentum 06-02-2012 00:21
Prisijungusių svečių: 4
