dažnai mėgstate palandžioti po youtube ar
vaizdelis.lt ir pasižiūrėti įdomių video iš chemikų gyvenimo? Būtų dar šauniau, jei jais pasidalintumėte su visais. Įdėti video!Jau įdėti video. Už video taip pat gaunate
taškų.
argentum parašė:
Gerai, o tarkim kiek ir kokių medžiagų susidarys reaguojant 2,3 mol amoniako su 1 mol fosforo rūgšties ?
WinFast parašė:
Tokiose cheminėse reakcijose, kuriose gali susidaryti būtent tik vienas junginys, tai būtų nesunku viską surast ir suskaičiuot. O va kur gali susidaryt bent keletas junginių jau nelabai ir suprantu, kas turėtų gautis...
Gerai, kad nori išmokti visas reakcijos lygtis, bet pilnam supratimui turi pradėti ne nuo to kaip kažkas reaguoja, o nuo to, kas reaguoja.
Jau milijoną kartų rašiau, kad reakcijos "bendrų lygčių pavidalu" vyksta tik ant popieriaus. Jei nori suprasti, kaip vyksta kolboje, tai galvoji apie medžiagas ir jų formas, kurios yra kolboje.
Jei kalba eina apie druską ir tirpalą, tai pažiūri, ar tai tirpi druska, kaip tirpsta? PIRMIAUSIA: ar ją sudarantys jonai kaip nors reaguoja su vandeniu? Paskui galvoji apie reakciją su kitu junginiu.
Pvz. amoniakas. NH3
Pirmiausia, kad sureaguotų su kažkuom, reikia, kad jie būtų toje pačioje fazėje. Tai pirma reakcija:
1.NH3 dujinis-->NH3 tirpale (dažnai galima pradėti nuo to, kad jis jau tirpale)
2.NH3+H2O<-->NH4+ + OH-
arba galima kiek kitaip. Pirmiausia disocijuoja vanduo (vandenyje VISADA yra tam tikras kiekis H+ ir OH- jonų). (Paprastai naudojamo (neapdirbto) vandens pH yra apie 5,5 o ne 7. daugiausia dėl ištirpusio CO2.) Taigi NH3 reakciją iš karto galima rašyti:
NH3 + H+ <--> NH4+
dėl pasikeitusios pusiausviros (sistemoje sumažėjus H+ jonų): H2O<-->H+ + OH-
Visi procesai grįžtami ir pusiausviriniai.
Taip pat mąstai ir apie kitą reagentą. Pvz. H3PO4
1)Galima pradėti nuo : H3PO4 kietas-->H3PO4tirpale
2)paskui: H3PO4<-->H+ + H2PO4-<-->2H+ + HPO42-<-->3H+ + PO43-
Vėlgi visi procesai grįžtami, ir pusiausviri. Nekintančiom sąlygom nusistovės tam tikros visų jonų koncentracijos. Kuo disesnis krūvis, tuo sunkiau iš jono atimti protoną. Taigi daugiausia bus H2PO4- ir HPO42- (bet šiek tiek bus ir visų kitų)
Kai visą tai jau žinai, gali galvoti apie pačią reakciją tarp amoniako ir fosforo rūgšties.
Sumaišom. Kas vyksta?
pirmiausia: OH- + H+ <--> H2O
Ši reakcija "stumia" reakcijas NH3+H2O<-->NH4+ + OH- ir H2PO4-<-->H+ + HPO42-<-->2H+ + PO43- "į dešinę".
O toliau kombinatorika: iš NH4+, H+, ir PO43- galės susidaryti visos įmanomos kombinacijos. Kokie kiekiai, priklausys nuo medžiagų santykio, disociacijos konstantų, temperatūros...
Gal tik vienareikšmikai pasakyti galima, kad labai mažai bus (NH4)3PO4, H3PO4, (NH4)2HPO4 ir (NH4)H2PO4. Na gal dar ir PO43- (nors jei dar papildomai pašarminsime, tai H+ labai sumažės, ir iš NH4+ darysis NH3, o PO43- pasidarys vyraujantis anijonas).
Tai dabar gali pagalvoti, ar įmanoma tokiai reakcijai parašyti bendras reakcijų lygtis?
magiceye parašė:
Atsiprašau, gal galėtumėte padėti, nes nebelabai susigaudau tuose elektrolituose, Kaip, pavyzdžiui, reikia į vertinti, kuris tirpalas yra laidesnis elektrai, vien palyginus formules ar kažkaip iš jų apskaičiavus kažką? Aš suvokiu, jog stiprūs elektrolitai yra stiprios rūgštys (H2SO4, HCl...), druskų tirpalai ir lydalai... Bet, pavyzdžiui, kuris iš jų laidesnis elektrai: NaCl ar H2SO4? K2SO4 ar HCl?
Ačiū.
Elektrinis laidumas yra ganėtinai sudėtingas procesas. Leidžiant srovę per tirpalą, vyksta cheminės reakcijos ant elektrodų ir tuo pačiu jonų migracija per tirpalą. Elektrinis laidumas realiai krūvio pernešimo per tirpalą greitis. Jis priklauso nuo to, kaip greitai ant elektrodų išsikrauna jonai (redukcijos potencialai), koks yra jonų judrumas tirpale (jono krūvis, dydis, solvatacija, tirpalo klampa).
Pvz., kai kurių jonų ladumas:
..............Ion ..........Molar Conductivity (S L mol-1cm-1)
Cations: H+........... 0.34982
.............Na+ ...........0.05011
..............NH4+ ....... 0.0735
...............K+ ............ 0.0735
Anions: ..OH .........0.1986
................Cl........... 0.07635
...............CH3COO .....0.0409
...............Br.................. 0.0781
Jei esi nauja elektrochemijoje, pirmiausia siūlau paskaityti mano anksčiau parašytą pasakėlę apie elektrolizę:
Šioje pasakėlėje prieš miegą nėra aiškinama, kaip spręsti uždavinius, nei kokių pavyzdžių ir paveiksliukų... Lavinkit vaizduotę. Tiesiog savo tradiciniu stilium išdėsčiau pagrindinius dalykus, kurie mano manymu yra labai svarbūs ir mokyklinėse knygose nepakankamai užakcentuoti. Jei seksite pagal aprašytą logiką, tai turėtumėte "pagauti" tuos esminius dalykus ir pritaikyti juos sprendžiant uždavinius, nagrinėjant elektrolizės, galvanines bei kitas oksidacijos-redukcijos reakcijas. http://pic.chemlt.net/?file=Elektrolize._Pagrindai.doc
Jei ne tokia nauja, tai tada skaityk medžiagą iš NI3 COOL linko, įvairias fizikinės chemijos knygas ir pasistenk įsivaizduoti, kaip tie jonai juda veikiami elektros ir kaip jų savybės veikia tą judėjimą. Kodėl vienas geresnis, kitas blogesnis laidininkas ir pan...
Sveiki! gal galetumet uzvest ant kelio siam uzdaviny? uzdavinukas lyg ir visai paprastas, bet vat kisa man koja, jau duotas vandens kiekis:
koki turi 3M NaCl tirpalo, kurio tankis 1.12g/cm3, reikia supilti i 200g vandens, kad gautume 10% NaCl tirpala?
magiceye parašė:
Na, nežinau, ar gerai, bet galiu pasiūlyti sprendimą (nepyk, kad matematišką):
1) (200+x)g-100%
y g - 10%
y=10(200+x)/100=0,1(200+x)=(20+0,1x)g
x-NaCl tirpalo masė, y-gryno NaCl masė;
2)n(NaCl)=(20+0,1x)g/58,5g/mol=(20+0,1x/58,5)mol;
m(tirpalo)=x g; V(tirpalo)=m/q; q=1120g/l;
V(tirpalo)=(x/1120)l
3)c(NaCl)=n/V; 3mol/l=(20+0,1x/58,5)mol / (x/1120)l;
3*x/1120=20+0,1x/58,5;
175,5x=1120(20+0,1x);
175,5x=22400+112x;
63,5x=22400;
x=352,756g(NaCl tirpalo)
4)V(NaCl tirpalo)=352,756/1120=0,31496l=314,96ml
Turiu prasyma: o gal kas galetu parodyti kita, mano mineto uzdavinio sprendimo buda?.. Magiceye tikrai dekui, kad rodo man kaip galima matematiskai lukstenti uzdavinukus (mokausi net prikritus ). Juk tikrai turi buti ir kitas sio uzdavinio iveikimo kelias, nes abejoju, ar visi iki vieno sprestu butent taip. Nes va, jei man taip matematiskai nepavyktu ismastyt, kai ka- belieka uzsiraitoti rankoves?..
Geriausia spresti matematiškai. Bet galima ir šitaip:
Jei turėtume 200 g 10% NaCl tirpalo, tai NaCl jame būtų - 200*0,10/58,5=0,342mol.
Kokį tūrį 3M NaCl tirpalo atitinka toks kiekis NaCl? 0,342/3=0,114 L.
Supilam jį į 200 g (ml) vandens. Naujas tūris: 0,200+0,114=0,314 L.
Kokia naujo tirpalo konc. procentais? masė: 200+1,12*114=327,7 g masės dalis: 0,342*58,5/327,7*100%=6,11% Blogai. Pilam dar.
Jei turėtume 327,7 g 10% NaCl tirpalo, tai NaCl jame būtų - 327,7*0,10/58,5=0,560mol.
Kokį tūrį 3M NaCl tirpalo atitinka toks kiekis NaCl? 0,560/3=0,187 L.
Tai vietoj 114 ml į 200 g vandens supilam 187 ml. Naujas tūris: 0,200+0,187=0,387 L.
Kokia naujo tirpalo konc. procentais? masė: 200+1,12*187=409,1 g masės dalis: 0,560*58,5/409,1*100%=8,01% Jau geriau. Bandom pilti dar.
Jei turėtume 409,1 g 10% NaCl tirpalo, tai NaCl jame būtų - 409,1*0,10/58,5=0,699mol.
Kokį tūrį 3M NaCl tirpalo atitinka toks kiekis NaCl? 0,399/3=0,233 L.
Supilam jį į 200 g (ml) vandens. Naujas tūris: 0,200+0,233=0,433 L.
Kokia naujo tirpalo konc. procentais? masė: 200+1,12*233=461,0 g masės dalis: 0,699*58,5/461,0*100%=8,87% Biški pagerėjo. Pilam dar.
Taip galima vis skaičiuoti, kol priartėsim prie 10%, bet galim ir "aklai" taikyti. (Galėjom taip daryti ir nuo pradžių. Nežinau ar toks metodas įtikintų mokytojus, bet jis yra visiškai geras ir labai daug įvairių mokslinių uždavinių, kurių neįmanoma suskaičiuoti matematiškai, yra išsprendžiami spėliojant ir tikrinant variantus. Tik tai atlieka superkompiuteriai, kurie per sekundes gali "pratikrinti" milijardus variantų.)
Taigi: Paskutinį kartą įpylėme apie 50 ml NaCl tirpalo ir priartėjome prie tikslo per nepilną procentą. Pabandom įpilti 100 ml daugiau (0,333 L).
Kiek mol ten yra NaCl? 3*0,333=0,999 mol
Naujas tūris: 0,200+0,333=0,533 L.
Kokia naujo tirpalo konc. procentais? masė: 200+1,12*333=573,0 g masės dalis: 0,999*58,5/573,0*100%=10,20% Per daug. Pilam mažiau.
Pvz. 320 ml. ar 315...
Nuo pradžių spėliodami būtume greičiau atspėję. Skaičiavimo nemažai, bet visi veiksmai labai paprasti, remiantis vos keliomis pagrindinėmis chemijos lygtimis. Bet taip beskaičiuojant gali ateiti į galvą idėjų, kaip tuos skaičiavimus trumpinti, kažką pasižymėti ir "sutraukti" viską į tokį matematinį modeliuką, koks buvo pasiūlytas anksčiau.
sėkmės
Figurehead parašė:
Iškilo man toks subtilus gan klausimas. Yra uždavinys: Kokios druskOS ir kiek molių bei gramų JŲ susidarė anglies(IV) oksidą, gautą sudeginus 4g anglies, perleidus per 80g 30% natrio šarmo tirpalo? Sudariau CO2, perleidau per NaOH ir gavau normalią druską. nes reagavo santykiu 1mol(CO2):2mol(NaOH).Pagal lygtį. O pagal sąlygą CO2-0,33mol, NaOH-0,6mol. Ir, regis, nesusidaro rūgštinė druska, bet jaučiu, kad čia kažkur šuo pakastas. Gal čia pavyktų suuost kažkam, kaip sudaryti ir rūgštinę druską? Juk sąlygoje, manau, ne veltui paminėta daugiskaita.
EDIT: supratau. Nebuvo galima taip grubiai suapvalint molių, kaip kad aš padariau.
Uždavinukas tikrai įdomus. Jeigu "druskos" reiškia tirpale susidariusius teigiamus ir neigiamus jonus, tai ištikro susidarė dvi druskos - Na2CO3 ir NaHCO3. Tik klausimas po kiek?
CO2 tirpimą ir reakcijas su OH- jonais galime įsivaizduoti, kaip keliapakopį procesą. Pirmiausia CO2 patenka į tirpalą, tada prisijungia OH- ir tampa HCO3- ir galiausiai kitas OH- atplėšia H+ nuo jo ir lieka CO3-- (čia taip rašysiu CO32-).
Jeigu tokį procesą bandytume atlikti vandenyje, tai pirmiausia CO2 labai nežymiai jungtųsi su vandeniu, susidarytų nedaug H2CO3 ir šiek tiek HCO3-. CO3-- iš viso nebūtų.
Jeigu gryname vandenyje tirpintume NaHCO3, tai susidarytų HCO3- ir labai labai mažai CO3--. Tokia reakcija:
HCO3- <--> H+ + CO3-- turi pusiausviros konstantą:
K = ([CO3--]*[H+])/[HCO3-] = 4,84*10-11_______(1)
([] - reiškia jono koncentraciją.)
Iš lygties matome, kad pusiausvira stipriai pastumta į kairę pusę, ir taip pat priklauso nuo vandenilio jonų. Jeigu šalinsime H+ jonus, tai pusiausvira stumsis į dešinę (daugės CO3--, kad išlaikyti pusiausvirą.)
Tą mes ir padarėme - pridėjome daug NaOH. Dabar kol OH- jonų yra daug, CO2 sėkmingai virs į CO3--, tačiau tokiam virsmui jis suvartos 2 OH- jonus. Iš tavo skaičiavimų matome, kad galiausiai jis visiškai neutralizuos visą NaOH ir tirpalas turėtų likti neutralus. O neutraliame tirpale pusiausvira yra nukreipta į HCO3- susidarymą iš CO3--...
Taigi, norint apskaičiuoti, kokiomis proporcijomis susidarys HCO3- ir CO3--, reikia surasti jų pusiausviros sąlygas.
Kad būtų paprasčiau skaičiuoti pirmiausia padarome tokią prielaidą:
visas patekęs CO2 iš karto sureaguoja iki HCO3-:
CO2 + NaOH --> NaHCO3
Tam CO2 suvartoja ekvivalentišką kiekį (tiek pat molių) OH- jonų.
Susidaręs HCO3- toliau elgiasi pagal pusiausviros lygtį, parašytą aukščiau.
Toliau vandenilio jonus pasikeičiame į OH- jonus. Kaip žinai, šie jonai vandenyje visada yra pusiausviroje:
H2O <--> H+ + OH-
K = ([H+]*[OH-])/[H2O] = 1,8*10-16
Vandeniniame titpale vandens koncentracija yra faktiškai pastovi - apie 55,4 mol/L. (1000 g / 18 g/mol).
Padauginę vandens pusiausviros lygtį iš [H2O] (55,4), gauname:
Kw = [H+]*[OH-] = 1*10-14 (Kai H+ ir OH- koncentracijos yra lygios, tai pagal sandugą, jos yra 1*10-7. Tada vanduo (tirpalas) yra neutralus jo vandenilio jonų neigiamas logaritmas (pH) yra 7). Didinant vandenilio jonų konc, OH- mažės taip, kad jų sandauga Kw liktų pastovi. Didinant OH-, tuo pačiu principu mažės H+ konc.
Tai:
[H+] = 1*10-14/[OH-]
Įstatom šią lygybę į lygtį (1):
K = (1*10-14/[OH-]*[CO3--])/[HCO3-]=4,84*10-11
Pertvarkome į naują pusiausviros lygtį:
[CO3--]/([OH-]*[HCO3-]) = 4,84*103_____(2)
Toliau bandome išsireikšti, kaip keičiasi OH- koncentracija leidžiant į tirpalą CO2. Pradžioje, kaip darėm prielaidą, negrįžtamai vyksta reakcija:
CO2 + NaOH --> NaHCO3. Sureaguoja tiksliai tiek OH-, kiek sureagavo CO2. Po to vyksta grįžtama reakcija:
NaHCO3 + NaOH <--> Na2CO3 + H2O. Sureaguoja tiksliai tiek OH-, kiek susidaro CO3--.
Taigi galime pasirašyti, kad suleidus kažkiek CO2, tirpale OH- jonų liks:
[OH] = [OH-pradinis] - [CO2] - [CO3--]_____(3)
Toliau reikia kažkaip susieti [HCO3-] jonus su [CO3--] (kad būtų mažiau kintamųjų). Tai padarome per suleistą CO2 kiekį, kadangi abu jonai atsiranda tik iš CO2:
[CO2] = [HCO3-] + [CO3--] arba:
[CO3--] = [CO2] - [HCO3-]____(4)
Dabar pusiausviros lygtyje (2) [OH-] pakeičiame išraiška (3), ir [CO3--] pakeičiame išraiška (4):
lygtyje:
4,84*103 = a;
(1+[OH-pradinis]*4,84*103-2*[CO2]*4,84*103) = b;
[CO2] = c;
atitinka koeficientus kaip kvadratinėje lygtyje:
ax2 + bx + c = 0.
Toliau, ką statome į lygtį? Pirmiausiai, kad būtų tiksliau, perskaičiuojame visus molius į koncentracijas. Darome prielaidą, kad sugėrus tuos 0,333 mol CO2, NaOH tirpalo tūris pakito nežymiai.
Iš interneto susirandame, kad 30% NaOH tirpalo tankis yra 1,33 g/ml.
Suskaičiuojame tūrį. Gauname - 60,15 ml arba 0,06015 L. Su tūriu suskaičiuojame koncentracijas:
NaOH - 9.975 mol/L (čia yra mūsų pažymėtas [OH-pradinis]);
Kai suleidžiame visą CO2, tai bendra HCO3- ir CO3-- konc. yra 0,333/V=5.536 mol/L (čia yra pažymėtas [CO2]).
Šituos skaičius įstatome į lygtį ir ją standartiškai išsprendžiame. Randame x. Pasirenkame teigiamą reikšmę (kadangi tai konc.) ir jau turime HCO3- koncentraciją galutiniame pusiausviriniame tirpale:
[HCO3-] = 1.098 mol/L
Atėmę šią reikšmę iš [CO2], gauname [CO3--]:
[CO3--] = 4.438 mol/L
Iš konc. rasti molius jau labai paprasta.
Bet galime padaryti dar įdomesnį dalyką. Susivesti formules į excel, galime pažiūrėti, kaip keitėsi CO3-- ir HCO3- konc. leidžiant CO2 nuo 0 iki galutinio kiekio. Realiai excel'yje atlikti visus aprašytus skaičiavimus yra daug paprasčiau ir greičiau, nei ant popieriaus.
Taigi keli kliktelėjimai pele ir turime kreivę:
Kaip matome pradžioje CO3-- konc. stabiliai didėjo, nes esant žemam pH, visas CO2 ir HCO3- iš karto sureaguodavo. Bet pasiekus tam tikrą tašką, CO3-- konc. pradeda netgi mažėti, ir pradeda susidaryti HCO3-. Kadangi tai gana neįprastas kreivių reiškinys, pažiūrime, kaip keitėsi tirpalo pH, leidžiant CO2:
Matome, kad pradžioje pH kito gana lėtai, o paskui pradėjo staiga mažėti. Ir tas kritimas sutampa su CO3-- mažėjimu ir HCO3- susidarymu. Būtent šioje vietoje "išsibaigia" OH- jonai iš NaOH (OH- jonų sureagavo lygiai tiek, kiek buvo NaOH) ir tada visi likę OH- jonai yra dėl to, kad pradeda gamintis HCO3-, kuris "suriša" H+ jonus. Ir HCO3- gaminasi iš CO2 bei iš CO3--. Tuo metu CO2 ima po 1 OH, o CO3-- po vieną OH- pagamina. Taip paskui pH vėl pasidaro pastovus...
epranka parašė:
Sveiki visi, esu 8-tokas, chemija man pirmi metai, bet ja labai susidomėjau, kaip ir mėgstu matematika... (tiksliuosius mokslu).
Dabar pradėjom mokytis reakcijos lygtis. Jau moku mainų, jungimosi, skilimo. Bet dar Pavadavimo (Pakaitų) nesimokėm. O kadangi man labai patinka chemija, tai noriu jas kuo greičiau išmokti. Sprendžiu papildomus uždavinius namuose, sekasi visai gerai. Bet kai užtinku pavyzdžiui tokią sąlyga tenka tą uždavinį praleisti, nes nemoku pavadavimo reakcijos lygties: Kokia masė švino (P susidarys, reaguojant 22.3 g švino oksido (PbO) su vandeniliu?
Taigi gal yra galinčių draugiškai pamokyti (paaiškinti) kaip tai daroma (užduoties nespręskite, jei paaiškinsit kaip sprendžiamos pavadavimo reakcijos, pats išspręsiu tą uždavinį )
Ačiū iš anksto !!
Vandenis parašė:
Pavadavimo reakcijų principas yra toks, kad aktyvesnis elementas pakeičia už jį neaktyvesni elementą junginyje.
tada apsiskaičiuoji, kiek molių PbO turi, o kai sužinosi, tada iškart žinosi ir Pb kiekį, nes iš 1 molio PbO susidaro 1 molis Pb (matyti iš rekcijos lygties), taigi tau bereiks apsiskaičiuoti tik gauto švino masę.
ziras parašė:
epranka parašė:
žodžiu gaunasi tokia formulė:
C + AB -> A + CB ;
Šaunuolis, greit pagavai
epranka parašė:
Al + 3HCl -> 3H + AlCl3 ;
Čia gausi vandenilio dujas (H2), tai truputį palygink
epranka parašė:
2H2 + Pb+4O-22 -> Pb +2H2O. Ką darau ne taip ?
Tai jei tau duotas PbO, iš kur trauki PbO2?
Vandenis parašė:
epranka parašė:
Ačiū.
Gal ir durną klausimą užduosiu, bet iš kur sužinoti aktyvesnį elementą ?
Ir beje vadovėlyje, nieko nėra. Mums viską aiškina mokytoja.
Reikia žiūrėti į "metalų aktyvumo (įtampų) lentelę". 8 klasės vadovėlyje jos tikrai nerasi, taigi pasigooglink. Metalas junginyje pavaduos tuos metalus, kurie yra už jo, t.y. į dešinę nuo pavaduojančio elemento.
edeina parašė:
Ar galima rinkti chlora leidzia ji pro vandeni? Pro natrio jodido tirpala?
miau parašė:
Ne, negalima, nes chloras šiek tiek tirpsta vandenyje, sudarydamas druskos rūgštį. O per NaI tirpalą tuo labiau, nes chloras išstums jodą iš NaI.
Kas tos mistinės pavadavimo-išstūmimo reakcijos? Įsivaizduokit - turim joną ir molekulę (pavadavime jonas ir atomas). Klausimas, kuris iš jų labiau "myli" elektronus. Ar jonas, ar molekulė/atomas. Tą "meilę" paprasčiausiu supratimu parodo elektoneigiamumas. Chloras, kaip labiau mylintis, pagriebs el iš jodido jono, kuris neturėdamas kur dėtis be papildomų el, jungsis su kitu išprievartautu jodu ir sudarys molekulę... Vat ir išstūmimas... Tik natris niekur nedalyvauja, taigi iš NaI nieko ir nestums... Cl2 kažkiek "stumtų" bromą, bet jam nieko nesigautų su fluoru...
Taip pat ir pavadavime. Au3+ labiau linkęs būti su elektronais, negu Ag. Tai į Au3+ tirpalą idėjus Ag žiedą, Au jonai vogs el iš Ag ir prisivogę jų 3, virs Au atomais, kurie jungsis vienas su kitu ir sės ant to žiedo. Tuo tarpu išprievartauti Ag+ plauks šalin. Taip 1 Au3+ pakeis 3 Ag tame žiede. Žiedo masė keisis...
Chemijoje viskas susiję. Ir dažnai labai paprasta, jei įsivaizduoji procesą, o ne bandai išmokti "pavadavimo", "išstūmimo" ir visas kitokias reakcijas.
Prisijungusių svečių: 3
Tiesiog savo tradiciniu stilium išdėsčiau pagrindinius dalykus, kurie mano manymu yra labai svarbūs ir mokyklinėse knygose nepakankamai užakcentuoti. Jei seksite pagal aprašytą logiką, tai turėtumėte "pagauti" tuos esminius dalykus ir pritaikyti juos sprendžiant uždavinius, nagrinėjant elektrolizės, galvanines bei kitas oksidacijos-redukcijos reakcijas.
susidarys, reaguojant 22.3 g švino oksido (PbO) su vandeniliu?
